Kas tai? tavo skruostu rieda mažas vandens lašelis ? Ar tai lietaus lašas ? Ar lauke ir vėl lija ? paguosk mane. Pasakyk, kad tai ašara... tavo ašara.. šilta ir nuoširdi... Tau skauda ? pasakyk, ar skauda ..? Žinau, kad tu vėl viena.. Vėl viena savo prirūkytam kambary.. Smilkalais bandai užgožt cigarečių kvapą, bet tau sunkiai sekasi... Pasakyk..kodėl liūdi..? Kas tave įskaudino..? Kas įžeidė ?Žinau, jog norėtum pabėgt.. pabėgt nuo savęs.. bet tau nepavyks.. juk tai neįmanoma.. tavo šešėlis visada lydės tave, kad ir kur bebūtum.. Žinau, jog trokšti to, kas niekada nebus šalia, žinau, kad tau reikia neįmanomų dalykų, tik jie tau suteikia jėgų eiti toliau.. Bet tai tik tavo viltys, tavo svajonės... tokios tolimos ir nepasiekiamos.

Pažvelk pro langą... Vėl žaibuoja.. tamsios gatvės..tavo gatvės.. kuriose prisiminimai, tavo vaikiškos užgaidos.. nejau pamiršai..? Tu tik bandai .. Nejau pamiršai, ką sau prisižadėjai..? Įsiklausyk... šviečiantys žibintai tau šnibžda atsakymus į visus klausimus... įsiklausyk.. ištrūk iš savo kūno... pakilk ir pažiūrėk į viską iš aukščiau.. juk gera nesakyk..? dabar pabučiuok mylimiausius žmones ir išeik... išeik taip, kad niekas tavęs neprisimintų...

Kaip trys muškietininkai Puodžiuose paparčio žiedo ieškojo.

Viskas vyko labai labai neseniai. Prasidėjo labai paprastai ir gražiai. Susiruošė trys karžygiai Janinų ir Jonų sveikint. Išėjo į gatves, žygiavo iškėlę nykščius į viršų. Jų didžiausiai laimei, atsirado žmonių, kurie suprato kaip sunku žygiuoti karščiui dusinant kūną. Susėdo muškietininkai į mašiniuką ir nuriedėjo tikslo link. Viskas vyko neįtikėtinai sėkmingai. Pasiekus tikslą, išalkę ir ištroškę jie susirado krautuvėlę. Apsipirkę, apsirūpinę didžiajai "balevonei" patraukė trys muškietininkai ir Alė link plačiųjų vandenų. Įsitaisė atokiausiame krante(šalia valties dugno) ir pradėjo Jonų ir Janinų šventę. Pasibaigus skysčių ir maisto atsargoms patraukė kas ežero vandens išmėgint kas ir toliau savo "Šachta gesint". Netikėtai nelauktai tris muškietininkus, Alę, Ramą ir Aušra audra užklupo. Vėjas siautė, putė, draskė medžius, žaibas trankėsi... bet niekam nerūpėjo. Patraukė visi šventės kaltininkų ieškot. Taip ir nesupratę rado ar ne, jie šoko, trypė, linksminosi.Tik staiga, pasiraitojo Jonai ir Janinos rankoves ir įsikibo vieni kietiems į gerkles. Kas šaukė, kas rėkė, kas padėt ėjo, kas kitiems nuo veido kraują valyt bandė, kai pasirodė žalieji transformeriai, šoko tvarkos daryt. Taip ir apsitraukė Puodžių dangus krauju... baigėsi šokiai pokiai, taip liko ir neperšokta per laužą, neišplukdyti vainikėliai. Bet pasirodė, kad tie puodžiečiai visai ne iš kelmo spirti, greitai susibūrė. Pakalbėję, pasitarę alternatyvą jie pasiūlė. Miegančiojo gražuolio Dovydo tėvų dėka visi sugužėjo į linksmybių kiemą. Ten ir užbaigė muškietininkai & draugai savo trumpiausiąją naktį, pasitiko rytą ir suprato, kad neturi kur išsimiegot. Bet visų laimei į pagalbą Beinių šeimyna atėjo. Kas miegojo, kas tik bandė, bet visi pavalgę ir tik "truputį" pavargę susiruošė pabaigti savo žygį. Vėl trys muškietininkai išėjo į gatves.. Laukė gailestingų žmonių, bet greičiausiai jų išorinis vaizdas baidė ir gąsdino. Jie ėjo ir ėjo.. beveik praradę viltį... Bet jie buvo išgelbėti Amerikos senukų.. Pagaliau grįžę namo muškietininkai jautėsi laimingi. Ir nesvarbu, kad paparčio žiedo jie nerado, tačiau susipažino su kitokiu gyvenimu, kitokiais žmonėmis, išgyveno begales jausmų ir jie TIKI.. BUVO VERTA.>

The End

Beveik sekmadienis. Baigėsi mano vienišos dienos. Daugiausiai pragertos, prarūkytos.. ir.. miego trūkumas. Vyriškų kojinių kvapas namuose jau baigia išsisklaidyti , sidras beveik išsigaravo iš mano kilimo, o ir cigarečių kvapas vonioje ne toks įkyrus ;] Fantastika. Mano klavišinių karalius greičiausiai vėl mažiausiai pusė metų stovės ir dulkės, bet ar galima ką kaltint ? Filmų vakarai atidedami geresniems laikams ;] Na bet bent jau pagaliau gausiu šviežio ir skrandžiui malonaus maisto. Mama, sveika sugrižus. Dar vienas pasižadėjimas sau : daugiau NIEKADA nesistengti padaryt staigmeną artimiems žmonės, liksi nesuprasta ir neįvertinta .
Bet vis tik šiandien vakaras buvo tobulai žavus. Apvilta ir susigraudinus radau ramybę draugo širdyje. Sangria butelaitis ir nuoširdus pakalbis, apie viską, kas spaudė širdį. Tikimybės, ateitis ir realybė. O dar tas mėlynasis žudikas Vaidiloj;DD Ak tie mergaitiški vakarai . Depresija tolsta.

Gera, kai tiek kasdieniškų rūpesčių nukrito nuo mano pečių. Vėl grįžus namo kažkas burbės, pyks. Bet bus keista. Man visai patiko naktinės paranojos, rytinis alus, begalė puodelių kavos, muzika visu garsu, cigarečių kvapas, pramiegotos pamokos.... Viskas taip mielai baugu. Bet juk nepaneigsi: kas turi pradžią tas turi ir pabaigą. Tik taip nesinori...

Čiau vienišės gyvenimėli;DD

Something

• Alų gerti tik iš buteliuko.


• Niekada neįsimylėti.


• Apkeliauti Europą 'tranzu'.


• Sukurti filmą (bent jau artimiesiems).


• Aplankyti Kanus ir Holivudą.


• Dar daug kartų naktimis rymoti prie Metelio ežero.


• Atsisakyti žalingų įpročių.


• Pagaliau išsilaikyti teises.


• Labiau įsiklausyti į žmones ir padėti visiems, kuriems to reikia.
  
• Kiekvieną darbą padaryti kuo galima geriau ir iki galo.
  
• Bent kartą pabandyti visą dieną be perstojo šypsotis.
  
• Atsisakyti baimių.


• Neikada neprarasti savigarbos ir savo įsitikinimų.


• Išmokti šokt tango.


• Visada rūpintis artimaisiais.


• Nustoti tiek daug svajoti.


• Domėtis viskuo ir visada


• Tikėti.

Jūra Jūra Vandenynai. Mano gyvenimo pakrantės

Dievinu jūrą. Visada ją mėgau. Galėčiau valandų valandas sėdėti pakrantėje, klausytis kaip ji ošia ir žiūrėti kaip didingai banguoja.
Pasiilgau jūros.

Čia gražiausios mano gyvenimo akimirkos:

SIDMOUTH

Rausvumas uolienų susiliejantis su mėlynu jūros vandeniu. Gražiausi sodai, kuriuose ramybė ir jūra priešaky..

BRIGHTON
man patinka tie akmenys vietoj smėlio, maloniai masažuojantys kojas. Ir žuvėdros klykiančios gražiausiais balsais, net nesvarbu, jog nugvelbia paskutinį priešpiečių kąsnį ir įkyriai reikalauja dar vieno.

DURDLE DOOR
mano gražiausia pasaka. Tik atvažiavus jauti beprotišką vėją , ilgas kelias neramina, intriga, nežinai ką pamatysi ir čia atsiveria neapsakoma didybė. Užgniaužiantis kvapą reginys. Tą dieną jaučiausi laisva, kaip paukštis...

CLOVELLY
Jei senatvėje manęs paklaustumėt,kur norėčiau gyventi, turbūt atsakyčiau, kad ČIA. Čia,kur nepaliesta gamta, nesugadinta civilizacijos. Čia žmonės nevairuoja, jie žvejoja,kiekvieną rytą ir vakarą plaukia į jūrą. Čia kiekvieno namo langinėje žydi gelės. Namus stovinčius šiame rojaus kampely, greičiausiai suskaičiuotum ant pirštų. Tai vieta, kur gyvenimas kvepia ramybe.

BUDE

Vienas keisčiausių paplūdymių.keli šimtai metrų smėliu eiti iki jūros. Viename kampe,jūros vandens baseinas besimokantiems plaukioti banglente. Grįščiau čia nebent dėl to.]

LANDSCAPE
Saulei besileidžiant tos kelionės tikslas buvo pasiektas. Ir nesvarbu, jog neturėjom kur pernakvot , buvo beprotiškai gera stovėti ant salos pabaigos uolų ir klausytis kaip nurimsta jūra atsisveikindama su diena.

Pabaigai, dar keletas akimirkų.

Purvina jūra.

Balkonas į jūrą
Šviesiausia pakrantė,pamėgta senukų.}



Bet nuostabiausia tai, kad mes LIETUVIAI galime džiaugtis savo krašto paplūdymiu. Nepaprastomis kopomis, putojančia jūra, švelniu smėliu, saulės užgesimu jūros vandeny kiekvieną dieną...

Aš pažadu, aplankysiu dar ne viena vandenyno pakrantę, bet visada labiausiai mėgausiuosi Lietuvos pakrantėmis.

Iškelkite rankas MANO Draugai.

Šiandien, sudėtingai dienai skaičiuojant paskutiniąsias minutes, susimąsčiau... Chi lyg tai būtų kažkas neįprasto;DD Tiksliau Justino dėka visokios mintys užplūdo ir taip jau pavargusias nuo geografinių teorijų, matematinių uždavinių, anglų žodžių, lietuvių skaitinėjimų ir istorijos nesuprantamų konstitucinių platybių mintis. Bet šiandien aš jaučiuosi padarius baisiai daug, pagaliau prisiverčiau nuoširdžiai prisėsti prie nd, nors be abejonės daugelis dalykų daryta atmestinai, bet džiugu, kad kiekvieno dalyko knyga buvo atversta ;D

O grįžtant prie vakarinių pamąstymų.. Vakaro tema DRAUGAS. Prašome susipažinti mano draugas Nr.1 štai ten stovi draugas Nr.2 šalia dar keletas draugų Nr.3 ir Nr.4 , na ir aišku, Draugai Nr.5Nr.6Nr.7 nors jų gerai ir nepažįstu.Tiesa pasakius draugų Nr.3Nr.4 taipogi negalėčiau pavadinti gerais draugais, na aš net nežinau kiek jiems metų, kur jie gyvena... Nors.. Nežinau nieko ir apie Draugą Nr.2... Draugas Nr.1? ooo apie jį žinau viską, susitinkam, visada pasakom vienas kitam keletą svarbių dalykų, dar daugumą nutylim, bet aš žinau, turiu draugą. Daug apie jį iš aplinkinių girdžiu. Myliu aš drauga Nr.1 , bet išsipasakoju tuštiems blog'o puslapiams.

Svarbiausia, kad atsiranda vis daugiau nepažįstamųjų, kurių nepavadinsiu draugais. Nes juos matau labai retai, žinau tik tiek, kiek žino dauguma. Bet kalbuosi su jais kiekvieną dieną, kartais 3min. kartais 15min kartais 3h . Kartais tai tiesiog sapalionės , kalbos apie nieką, apie orą, dangų, rabarbarus arba lempas. Kartais rimtos diskusijos apie gyvenimą, žmonių charakterius ir pan. Bet aš niekada jų neprašau,kad jie mane prisimintų, aš tiesiog nespėju jų pasiilgti, rodos vos pagalvoju ir jau kalbuosi,. Beprotiškai geras jausmas.

Aš visada žinojau, kad su manim žmonės sunkiai sugyvens, to niekada neslėpiau. Ir aš žinau, jog gyvenimas tarytum traukinys, kuriuo visada riedi i priekį, kartais sutojus stotelėj į tavo vagoną įlipa žmogus, tu su juo kalbiesi susipažįsti,.. kartais tik stebi... bet ankščiau ar vėliau tas žmogus išlipa stotelėj ir tu vėl lieki vienas, laukdamas kitų pakeleivių savo gyvenime. Ir niekada nežinai ar dar sutiksi tą patį žmogų, kurį jau matei. Duok Dieve..

Aš žinau, kad atsiras žmonių, kurie galvos, jog aš kažką kaltinu, tačiau tai netiesa.. Aš tiesiog šviesiu žvilgsniu žvelgiu į gyvenimą, kurį greičiausiai pati kuriu. Tiesiog pavargau stengtis, dabar perleidžiu tai kitiems,pilniems entuziasmo žmonėms. Nes net ir 2dynami:t man nepadeda atgaut buvusios formos;DD pabūsiu meškinu, kuris dalelę savo gyvenimo nepajudins nė pirštelio. Glostykit mano letenėles brangiausieji (shy)

MANO DRAUGAI

Letter

Labas ,

Rašau tau, paklausti ar nepamiršai manęs ? nepasiilgai ?

ar dar prisimeni kaip kvepia tie vakarai po žvaigždėtu dangum kartu praleisti ? ar dar jauti šiltus apkabinimus ir švlenius prisilietimus? o įkyrius vabalėlius, kurie gulint žolėjė ramybės neduodavo ar pamilai ? niekada neturėjai kantrybės jų vaikyti.. atsistodavai, nueidavai ir atsisėsdavai ten, kur negalėdavau tavęs matyti..laukei kol pasiilgsiu ir tekina atbėgsiu tavęs ieškoti. Dievinau tą nuoširdžią tavo šypseną mane pamačius. pameni ?

buvo dienos kada tu kalbėjai, aš klausiau.. vėliau..dienos, kada aš rėkiau, tu tylėjai. o retkarčiais tiesiog abu ramiai klausėmės pasaulio.

Tu niekada manęs nebučiavai, bet aš ir neprašiau. Buvai šalia tada, kai tau reikėjo, bet to užteko. Tu niekada nekeitei savo įpročių, nors man ir nepatiko tavo kvepalai.

Niekada neįsileidai manęs į savo pasaulį, manajame taip pat tapai paslaptim. Viskas buvo tik mūsų egoistiškų poreikių patenkinimas.

Bet ačiū.

Šis pražydęs pavasaris mano širdį atvėrė naujoms mintims. Ir šiandien vaikščiodama topoliais kvepiančia alėja suprantu, kodėl buvo verta.

Nors ir neturiu valios tau pasakyti sudie... tačiau nebeturiu stirpybės ir toliau nešioti tave savo širdies kertelėje. Nesijaudink. Aš rami. Nuoširdžiai dėkinga.

Tavo.