Letter

Labas ,

Rašau tau, paklausti ar nepamiršai manęs ? nepasiilgai ?

ar dar prisimeni kaip kvepia tie vakarai po žvaigždėtu dangum kartu praleisti ? ar dar jauti šiltus apkabinimus ir švlenius prisilietimus? o įkyrius vabalėlius, kurie gulint žolėjė ramybės neduodavo ar pamilai ? niekada neturėjai kantrybės jų vaikyti.. atsistodavai, nueidavai ir atsisėsdavai ten, kur negalėdavau tavęs matyti..laukei kol pasiilgsiu ir tekina atbėgsiu tavęs ieškoti. Dievinau tą nuoširdžią tavo šypseną mane pamačius. pameni ?

buvo dienos kada tu kalbėjai, aš klausiau.. vėliau..dienos, kada aš rėkiau, tu tylėjai. o retkarčiais tiesiog abu ramiai klausėmės pasaulio.

Tu niekada manęs nebučiavai, bet aš ir neprašiau. Buvai šalia tada, kai tau reikėjo, bet to užteko. Tu niekada nekeitei savo įpročių, nors man ir nepatiko tavo kvepalai.

Niekada neįsileidai manęs į savo pasaulį, manajame taip pat tapai paslaptim. Viskas buvo tik mūsų egoistiškų poreikių patenkinimas.

Bet ačiū.

Šis pražydęs pavasaris mano širdį atvėrė naujoms mintims. Ir šiandien vaikščiodama topoliais kvepiančia alėja suprantu, kodėl buvo verta.

Nors ir neturiu valios tau pasakyti sudie... tačiau nebeturiu stirpybės ir toliau nešioti tave savo širdies kertelėje. Nesijaudink. Aš rami. Nuoširdžiai dėkinga.

Tavo.