2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Something


  • Alų gerti tik iš buteliuko.

  • Niekada neįsimylėti.

  • Apkeliauti Europą 'tranzu'.

  • Sukurti filmą (bent jau artimiesiems).

  • Aplankyti Kanus ir Holivudą.

  • Dar daug kartų naktimis rymoti prie Metelio ežero.

  • Atsisakyti žalingų įpročių.

  • Pagaliau išsilaikyti teises.

  • Labiau įsiklausyti į žmones ir padėti visiems, kuriems to reikia.
  • Kiekvieną darbą padaryti kuo galima geriau ir iki galo.
  • Bent kartą pabandyti visą dieną be perstojo šypsotis.
  • Atsisakyti baimių.

  • Neikada neprarasti savigarbos ir savo įsitikinimų.

  • Išmokti šokt tango.

  • Visada rūpintis artimaisiais.

  • Nustoti tiek daug svajoti.

  • Domėtis viskuo ir visada

  • Tikėti.


2009 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Jūra Jūra Vandenynai. Mano gyvenimo pakrantės


Dievinu jūrą. Visada ją mėgau. Galėčiau valandų valandas sėdėti pakrantėje, klausytis kaip ji ošia ir žiūrėti kaip didingai banguoja.
Pasiilgau jūros.



Čia gražiausios mano gyvenimo akimirkos:








SIDMOUTH

Rausvumas uolienų susiliejantis su mėlynu jūros vandeniu. Gražiausi sodai, kuriuose ramybė ir jūra priešaky..







BRIGHTON
man patinka tie akmenys vietoj smėlio, maloniai masažuojantys kojas. Ir žuvėdros klykiančios gražiausiais balsais, net nesvarbu, jog nugvelbia paskutinį priešpiečių kąsnį ir įkyriai reikalauja dar vieno.









DURDLE DOOR
mano gražiausia pasaka. Tik atvažiavus jauti beprotišką vėją , ilgas kelias neramina, intriga, nežinai ką pamatysi ir čia atsiveria neapsakoma didybė. Užgniaužiantis kvapą reginys. Tą dieną jaučiausi laisva, kaip paukštis...




CLOVELLY
Jei senatvėje manęs paklaustumėt,kur norėčiau gyventi, turbūt atsakyčiau, kad ČIA. Čia,kur nepaliesta gamta, nesugadinta civilizacijos. Čia žmonės nevairuoja, jie žvejoja,kiekvieną rytą ir vakarą plaukia į jūrą. Čia kiekvieno namo langinėje žydi gelės. Namus stovinčius šiame rojaus kampely, greičiausiai suskaičiuotum ant pirštų. Tai vieta, kur gyvenimas kvepia ramybe.









BUDE
Vienas keisčiausių paplūdymių.keli šimtai metrų smėliu eiti iki jūros. Viename kampe,jūros vandens baseinas besimokantiems plaukioti banglente. Grįščiau čia nebent dėl to.]






LANDSCAPE
Saulei besileidžiant tos kelionės tikslas buvo pasiektas. Ir nesvarbu, jog neturėjom kur pernakvot , buvo beprotiškai gera stovėti ant salos pabaigos uolų ir klausytis kaip nurimsta jūra atsisveikindama su diena.








Pabaigai, dar keletas akimirkų.






Purvina jūra.
Balkonas į jūrą
Šviesiausia pakrantė,pamėgta senukų.}



Bet nuostabiausia tai, kad mes LIETUVIAI galime džiaugtis savo krašto paplūdymiu. Nepaprastomis kopomis, putojančia jūra, švelniu smėliu, saulės užgesimu jūros vandeny kiekvieną dieną...


Aš pažadu, aplankysiu dar ne viena vandenyno pakrantę, bet visada labiausiai mėgausiuosi Lietuvos pakrantėmis.

2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Iškelkite rankas MANO Draugai.


Šiandien, sudėtingai dienai skaičiuojant paskutiniąsias minutes, susimąsčiau... Chi lyg tai būtų kažkas neįprasto;DD Tiksliau Justino dėka visokios mintys užplūdo ir taip jau pavargusias nuo geografinių teorijų, matematinių uždavinių, anglų žodžių, lietuvių skaitinėjimų ir istorijos nesuprantamų konstitucinių platybių mintis. Bet šiandien aš jaučiuosi padarius baisiai daug, pagaliau prisiverčiau nuoširdžiai prisėsti prie nd, nors be abejonės daugelis dalykų daryta atmestinai, bet džiugu, kad kiekvieno dalyko knyga buvo atversta ;D


O grįžtant prie vakarinių pamąstymų.. Vakaro tema DRAUGAS. Prašome susipažinti mano draugas Nr.1 štai ten stovi draugas Nr.2 šalia dar keletas draugų Nr.3 ir Nr.4 , na ir aišku, Draugai Nr.5Nr.6Nr.7 nors jų gerai ir nepažįstu.Tiesa pasakius draugų Nr.3Nr.4 taipogi negalėčiau pavadinti gerais draugais, na aš net nežinau kiek jiems metų, kur jie gyvena... Nors.. Nežinau nieko ir apie Draugą Nr.2... Draugas Nr.1? ooo apie jį žinau viską, susitinkam, visada pasakom vienas kitam keletą svarbių dalykų, dar daugumą nutylim, bet aš žinau, turiu draugą. Daug apie jį iš aplinkinių girdžiu. Myliu aš drauga Nr.1 , bet išsipasakoju tuštiems blog'o puslapiams.


Svarbiausia, kad atsiranda vis daugiau nepažįstamųjų, kurių nepavadinsiu draugais. Nes juos matau labai retai, žinau tik tiek, kiek žino dauguma. Bet kalbuosi su jais kiekvieną dieną, kartais 3min. kartais 15min kartais 3h . Kartais tai tiesiog sapalionės , kalbos apie nieką, apie orą, dangų, rabarbarus arba lempas. Kartais rimtos diskusijos apie gyvenimą, žmonių charakterius ir pan. Bet aš niekada jų neprašau,kad jie mane prisimintų, aš tiesiog nespėju jų pasiilgti, rodos vos pagalvoju ir jau kalbuosi,. Beprotiškai geras jausmas.


Aš visada žinojau, kad su manim žmonės sunkiai sugyvens, to niekada neslėpiau. Ir aš žinau, jog gyvenimas tarytum traukinys, kuriuo visada riedi i priekį, kartais sutojus stotelėj į tavo vagoną įlipa žmogus, tu su juo kalbiesi susipažįsti,.. kartais tik stebi... bet ankščiau ar vėliau tas žmogus išlipa stotelėj ir tu vėl lieki vienas, laukdamas kitų pakeleivių savo gyvenime. Ir niekada nežinai ar dar sutiksi tą patį žmogų, kurį jau matei. Duok Dieve..


Aš žinau, kad atsiras žmonių, kurie galvos, jog aš kažką kaltinu, tačiau tai netiesa.. Aš tiesiog šviesiu žvilgsniu žvelgiu į gyvenimą, kurį greičiausiai pati kuriu. Tiesiog pavargau stengtis, dabar perleidžiu tai kitiems,pilniems entuziasmo žmonėms. Nes net ir 2dynami:t man nepadeda atgaut buvusios formos;DD pabūsiu meškinu, kuris dalelę savo gyvenimo nepajudins nė pirštelio. Glostykit mano letenėles brangiausieji (shy)
MANO DRAUGAI