Kas tai? tavo skruostu rieda mažas vandens lašelis ? Ar tai lietaus lašas ? Ar lauke ir vėl lija ? paguosk mane. Pasakyk, kad tai ašara... tavo ašara.. šilta ir nuoširdi... Tau skauda ? pasakyk, ar skauda ..? Žinau, kad tu vėl viena.. Vėl viena savo prirūkytam kambary.. Smilkalais bandai užgožt cigarečių kvapą, bet tau sunkiai sekasi... Pasakyk..kodėl liūdi..? Kas tave įskaudino..? Kas įžeidė ?Žinau, jog norėtum pabėgt.. pabėgt nuo savęs.. bet tau nepavyks.. juk tai neįmanoma.. tavo šešėlis visada lydės tave, kad ir kur bebūtum.. Žinau, jog trokšti to, kas niekada nebus šalia, žinau, kad tau reikia neįmanomų dalykų, tik jie tau suteikia jėgų eiti toliau.. Bet tai tik tavo viltys, tavo svajonės... tokios tolimos ir nepasiekiamos.

Pažvelk pro langą... Vėl žaibuoja.. tamsios gatvės..tavo gatvės.. kuriose prisiminimai, tavo vaikiškos užgaidos.. nejau pamiršai..? Tu tik bandai .. Nejau pamiršai, ką sau prisižadėjai..? Įsiklausyk... šviečiantys žibintai tau šnibžda atsakymus į visus klausimus... įsiklausyk.. ištrūk iš savo kūno... pakilk ir pažiūrėk į viską iš aukščiau.. juk gera nesakyk..? dabar pabučiuok mylimiausius žmones ir išeik... išeik taip, kad niekas tavęs neprisimintų...

Kaip trys muškietininkai Puodžiuose paparčio žiedo ieškojo.

Viskas vyko labai labai neseniai. Prasidėjo labai paprastai ir gražiai. Susiruošė trys karžygiai Janinų ir Jonų sveikint. Išėjo į gatves, žygiavo iškėlę nykščius į viršų. Jų didžiausiai laimei, atsirado žmonių, kurie suprato kaip sunku žygiuoti karščiui dusinant kūną. Susėdo muškietininkai į mašiniuką ir nuriedėjo tikslo link. Viskas vyko neįtikėtinai sėkmingai. Pasiekus tikslą, išalkę ir ištroškę jie susirado krautuvėlę. Apsipirkę, apsirūpinę didžiajai "balevonei" patraukė trys muškietininkai ir Alė link plačiųjų vandenų. Įsitaisė atokiausiame krante(šalia valties dugno) ir pradėjo Jonų ir Janinų šventę. Pasibaigus skysčių ir maisto atsargoms patraukė kas ežero vandens išmėgint kas ir toliau savo "Šachta gesint". Netikėtai nelauktai tris muškietininkus, Alę, Ramą ir Aušra audra užklupo. Vėjas siautė, putė, draskė medžius, žaibas trankėsi... bet niekam nerūpėjo. Patraukė visi šventės kaltininkų ieškot. Taip ir nesupratę rado ar ne, jie šoko, trypė, linksminosi.Tik staiga, pasiraitojo Jonai ir Janinos rankoves ir įsikibo vieni kietiems į gerkles. Kas šaukė, kas rėkė, kas padėt ėjo, kas kitiems nuo veido kraują valyt bandė, kai pasirodė žalieji transformeriai, šoko tvarkos daryt. Taip ir apsitraukė Puodžių dangus krauju... baigėsi šokiai pokiai, taip liko ir neperšokta per laužą, neišplukdyti vainikėliai. Bet pasirodė, kad tie puodžiečiai visai ne iš kelmo spirti, greitai susibūrė. Pakalbėję, pasitarę alternatyvą jie pasiūlė. Miegančiojo gražuolio Dovydo tėvų dėka visi sugužėjo į linksmybių kiemą. Ten ir užbaigė muškietininkai & draugai savo trumpiausiąją naktį, pasitiko rytą ir suprato, kad neturi kur išsimiegot. Bet visų laimei į pagalbą Beinių šeimyna atėjo. Kas miegojo, kas tik bandė, bet visi pavalgę ir tik "truputį" pavargę susiruošė pabaigti savo žygį. Vėl trys muškietininkai išėjo į gatves.. Laukė gailestingų žmonių, bet greičiausiai jų išorinis vaizdas baidė ir gąsdino. Jie ėjo ir ėjo.. beveik praradę viltį... Bet jie buvo išgelbėti Amerikos senukų.. Pagaliau grįžę namo muškietininkai jautėsi laimingi. Ir nesvarbu, kad paparčio žiedo jie nerado, tačiau susipažino su kitokiu gyvenimu, kitokiais žmonėmis, išgyveno begales jausmų ir jie TIKI.. BUVO VERTA.>

The End

Beveik sekmadienis. Baigėsi mano vienišos dienos. Daugiausiai pragertos, prarūkytos.. ir.. miego trūkumas. Vyriškų kojinių kvapas namuose jau baigia išsisklaidyti , sidras beveik išsigaravo iš mano kilimo, o ir cigarečių kvapas vonioje ne toks įkyrus ;] Fantastika. Mano klavišinių karalius greičiausiai vėl mažiausiai pusė metų stovės ir dulkės, bet ar galima ką kaltint ? Filmų vakarai atidedami geresniems laikams ;] Na bet bent jau pagaliau gausiu šviežio ir skrandžiui malonaus maisto. Mama, sveika sugrižus. Dar vienas pasižadėjimas sau : daugiau NIEKADA nesistengti padaryt staigmeną artimiems žmonės, liksi nesuprasta ir neįvertinta .
Bet vis tik šiandien vakaras buvo tobulai žavus. Apvilta ir susigraudinus radau ramybę draugo širdyje. Sangria butelaitis ir nuoširdus pakalbis, apie viską, kas spaudė širdį. Tikimybės, ateitis ir realybė. O dar tas mėlynasis žudikas Vaidiloj;DD Ak tie mergaitiški vakarai . Depresija tolsta.

Gera, kai tiek kasdieniškų rūpesčių nukrito nuo mano pečių. Vėl grįžus namo kažkas burbės, pyks. Bet bus keista. Man visai patiko naktinės paranojos, rytinis alus, begalė puodelių kavos, muzika visu garsu, cigarečių kvapas, pramiegotos pamokos.... Viskas taip mielai baugu. Bet juk nepaneigsi: kas turi pradžią tas turi ir pabaigą. Tik taip nesinori...

Čiau vienišės gyvenimėli;DD