Taip laukta kelionė prabėgo greičiau nei aš įsivaizdavau. Jau dabar liko atminty tik miestų grožis, šventinė dvasia ir tikrieji žmonių, kuriuos maniau pažįstanti, veidai. Atradau šį tą naujo, bet praradau daug daugiau. Kaip Agnė sakė, dabar žinau su kuo eičiau nors ir į kalnus. Ir nesvarbu kokia ta kelionė buvo, bet šiandienos nekeiščiau į jokią kelionę. Tai viena iš tų nepakartojamų dienų mano gyvenime;] Dieve, kaip širdy gera ir ramu.

Sėdėti su sielos drauge lauke, gerti karvės tešmenų likerį;DDD, nuoširdžiai kalbėtis, sakyti tostus, sušąlus ieškoti laisvo staliuko, kad išgerti šampano ir karštos arbatos, galu gale rasti. Ir nesvarbu kad patekom į uždarą vakarėlį, kur susirinkę 40mečiai linksminasi, bendrauja su mum, pavaišina vaišėmis ir šampano taure uz 10lt;DD Man buvo gera. Kalbėtis, klausytis tėvų laikų dainų, itališkos klasikos, šokti su barmenėm ir 40mečiais. Tai buvo nuoširdu ir tikra. Ir supratau jog yra žmogus, kuris visada mane supranta ir sugeba patarti, svarbiausia,vertina mane, ko visiškai nebejaučiu iš kitų, mane supančių žmonių. Tai žmogus su kuriuo nėra veidmainystės, jokio melo, tik juokas, nuoširdūs jausmai, pašėlę vakarai. Tai geriausia ką gali duoti žmogus žmogui. Ačiū Jurgai<3**