2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Iškelkite rankas MANO Draugai.


Šiandien, sudėtingai dienai skaičiuojant paskutiniąsias minutes, susimąsčiau... Chi lyg tai būtų kažkas neįprasto;DD Tiksliau Justino dėka visokios mintys užplūdo ir taip jau pavargusias nuo geografinių teorijų, matematinių uždavinių, anglų žodžių, lietuvių skaitinėjimų ir istorijos nesuprantamų konstitucinių platybių mintis. Bet šiandien aš jaučiuosi padarius baisiai daug, pagaliau prisiverčiau nuoširdžiai prisėsti prie nd, nors be abejonės daugelis dalykų daryta atmestinai, bet džiugu, kad kiekvieno dalyko knyga buvo atversta ;D


O grįžtant prie vakarinių pamąstymų.. Vakaro tema DRAUGAS. Prašome susipažinti mano draugas Nr.1 štai ten stovi draugas Nr.2 šalia dar keletas draugų Nr.3 ir Nr.4 , na ir aišku, Draugai Nr.5Nr.6Nr.7 nors jų gerai ir nepažįstu.Tiesa pasakius draugų Nr.3Nr.4 taipogi negalėčiau pavadinti gerais draugais, na aš net nežinau kiek jiems metų, kur jie gyvena... Nors.. Nežinau nieko ir apie Draugą Nr.2... Draugas Nr.1? ooo apie jį žinau viską, susitinkam, visada pasakom vienas kitam keletą svarbių dalykų, dar daugumą nutylim, bet aš žinau, turiu draugą. Daug apie jį iš aplinkinių girdžiu. Myliu aš drauga Nr.1 , bet išsipasakoju tuštiems blog'o puslapiams.


Svarbiausia, kad atsiranda vis daugiau nepažįstamųjų, kurių nepavadinsiu draugais. Nes juos matau labai retai, žinau tik tiek, kiek žino dauguma. Bet kalbuosi su jais kiekvieną dieną, kartais 3min. kartais 15min kartais 3h . Kartais tai tiesiog sapalionės , kalbos apie nieką, apie orą, dangų, rabarbarus arba lempas. Kartais rimtos diskusijos apie gyvenimą, žmonių charakterius ir pan. Bet aš niekada jų neprašau,kad jie mane prisimintų, aš tiesiog nespėju jų pasiilgti, rodos vos pagalvoju ir jau kalbuosi,. Beprotiškai geras jausmas.


Aš visada žinojau, kad su manim žmonės sunkiai sugyvens, to niekada neslėpiau. Ir aš žinau, jog gyvenimas tarytum traukinys, kuriuo visada riedi i priekį, kartais sutojus stotelėj į tavo vagoną įlipa žmogus, tu su juo kalbiesi susipažįsti,.. kartais tik stebi... bet ankščiau ar vėliau tas žmogus išlipa stotelėj ir tu vėl lieki vienas, laukdamas kitų pakeleivių savo gyvenime. Ir niekada nežinai ar dar sutiksi tą patį žmogų, kurį jau matei. Duok Dieve..


Aš žinau, kad atsiras žmonių, kurie galvos, jog aš kažką kaltinu, tačiau tai netiesa.. Aš tiesiog šviesiu žvilgsniu žvelgiu į gyvenimą, kurį greičiausiai pati kuriu. Tiesiog pavargau stengtis, dabar perleidžiu tai kitiems,pilniems entuziasmo žmonėms. Nes net ir 2dynami:t man nepadeda atgaut buvusios formos;DD pabūsiu meškinu, kuris dalelę savo gyvenimo nepajudins nė pirštelio. Glostykit mano letenėles brangiausieji (shy)
MANO DRAUGAI

0 komentarai (-ų):