The End

Beveik sekmadienis. Baigėsi mano vienišos dienos. Daugiausiai pragertos, prarūkytos.. ir.. miego trūkumas. Vyriškų kojinių kvapas namuose jau baigia išsisklaidyti , sidras beveik išsigaravo iš mano kilimo, o ir cigarečių kvapas vonioje ne toks įkyrus ;] Fantastika. Mano klavišinių karalius greičiausiai vėl mažiausiai pusė metų stovės ir dulkės, bet ar galima ką kaltint ? Filmų vakarai atidedami geresniems laikams ;] Na bet bent jau pagaliau gausiu šviežio ir skrandžiui malonaus maisto. Mama, sveika sugrižus. Dar vienas pasižadėjimas sau : daugiau NIEKADA nesistengti padaryt staigmeną artimiems žmonės, liksi nesuprasta ir neįvertinta .
Bet vis tik šiandien vakaras buvo tobulai žavus. Apvilta ir susigraudinus radau ramybę draugo širdyje. Sangria butelaitis ir nuoširdus pakalbis, apie viską, kas spaudė širdį. Tikimybės, ateitis ir realybė. O dar tas mėlynasis žudikas Vaidiloj;DD Ak tie mergaitiški vakarai . Depresija tolsta.

Gera, kai tiek kasdieniškų rūpesčių nukrito nuo mano pečių. Vėl grįžus namo kažkas burbės, pyks. Bet bus keista. Man visai patiko naktinės paranojos, rytinis alus, begalė puodelių kavos, muzika visu garsu, cigarečių kvapas, pramiegotos pamokos.... Viskas taip mielai baugu. Bet juk nepaneigsi: kas turi pradžią tas turi ir pabaigą. Tik taip nesinori...

Čiau vienišės gyvenimėli;DD